Kaip apsisaugoti nuo nesąžiningų licencijų pardavėjų (2/2)

Pirmiau aptarėme, kaip svarbu perkant programinę įrangą kuo labiau sumažinti riziką, susijusią su netinkamu veikimu. Dabar taip pat žinote, kaip vertinti dokumentaciją. Dabar apžvelkime, su kokiais didžiausiais defektais galite susidurti pas kai kuriuos pardavėjus?

Mūsų požiūriu, viena didžiausių rizikų perkant programinės įrangos licencijas yra ta, kai tiekėjas nesugeba įrodyti, kad laikosi licencijų perleidžiamumo reikalavimų. Licencijų perleidžiamumo reikalavimus galite rasti paskutiniame mūsų straipsnyje čia. Rinkoje yra subjektų, kurie nevykdo informacinių ir dokumentavimo įsipareigojimų, o tai didina nekokybiško vykdymo riziką.

Jei potencialus pardavėjas negali pateikti išsamių ir skaidrių dokumentų apie licencijos perleidžiamumą, jūsų galvoje turėtų atsirasti raudonas šauktukas. 

Žvelgiant iš viešųjų pirkimų perspektyvos, situacija panaši. Kadangi tinkamų dokumentų nepateikimas yra netinkamas įvykdymas, įprasta, kad kai kurių tiekėjų pateiktus dokumentus perkančioji organizacija teisingai įvertina kaip nepakankamus ir dėl to šie dalyviai pašalinami iš konkurso arba su jais nesudaroma tiekimo sutartis. Kaip pavyzdį pateikiame keletą viešųjų pirkimų procedūrų, kuriose mažiausią kainą pasiūliusio tiekėjo veikla buvo įvertinta kaip neatitinkanti tinkamo įvykdymo sąlygų, pavyzdžiui, Odros upės baseinui skirto biuro produkto tiekimo viešojo pirkimo sutartis, Vysočinos regiono viešojo pirkimo sutartis arba Žďár nad Sázavou miesto viešojo pirkimo sutartis, kai dauguma dalyvių buvo pašalinti iš viešojo pirkimo sutarties.

Vykdant viešuosius pirkimus dažniausiai susiduriama su situacijomis, kai tiekėjai pateikia dalinius dokumentus apie licencijų kilmę ir, pavyzdžiui, pirmojo pirkėjo deklaraciją, tačiau tik konkrečiai perkančiajai organizacijai pareikalavus, o tai savaime kelia didelius reikalavimus perkančiosios organizacijos kompetencijai šioje srityje. Dažniausiai visiškai neidentifikuojami visi tarpiniai licencijų gavėjai (t. y. nėra įrodymų, kad tiekėjas įsigijo perduotą licenciją iš asmens, kuris buvo teisėtas perduotos licencijos turėtojas). Labai svarbu dokumentuoti visą tarpinių licencijų turėtojų grandinę nuo pirmojo gavėjo iki galutinio naudotojo, nes licencijų perdavimas apima ir pačios licencijos sutarties perdavimą iš pirmojo gavėjo. Kadangi niekas negali perduoti kitam daugiau teisių, nei pats turi, neįmanoma įrodyti, kad licencija, kurią programinės įrangos autorius suteikė pirmajam įgijėjui, buvo perduota naujajam įgijėjui, jei nėra nenutrūkstamos perleidėjų eilės. Du dažniausiai pasitaikantys scenarijai yra šie:

• Dokumentais patvirtinamas tik pirminio teisių perėmėjo identifikavimas, dažnai įskaitant pirminio teisių perėmėjo pareiškimą. Jokių kitų dokumentų nepateikiama.
• Pateikiamas pirmojo įgijėjo, tiekėjo ir ankstesnio tiekėjo platintojo tapatybės nustatymas, įskaitant perdavimo tarp jų dokumentus, tačiau nepateikiama jokių įrodymų, patvirtinančių pradinio įgijėjo ir platintojų ryšį, pavyzdžiui, licencijų pirkimo sutartis, licencijų perdavimo tarp pirmojo įgijėjo ir licencijų pirkėjo patvirtinimas.

Abiem pirmiau aprašytais atvejais negalima daryti išvados, kad perdavimo dokumentai yra neišsamūs, todėl neįrodomos licencijų perdavimo sąlygos.